- praeiga
- praeigà sf. (3b) K; R359, N 1. įrengta vieta susisiekti: Aname griovio gale pradėjome kasti požeminę praeigą rš. 2. praėjimas, praslinkimas pro šalį: Raštas ... metus mūsų vadina ... praeiga greita eldijos ant vandenio SPI107. 3. SD297, A1884,310, V.Piet, Mair psn. praeitis, praėję laikai: Negalime tikrai mylėti savo žemės, nežinodami jos praeigos ir nusidavimų prš. 4. scom. NdŽ perėjūnas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
